Um verštryggingu sparifjįr og lįna

 Ég skrifaši žessa grein fyrir löngu sķšan en hśn į ekki sķšur viš nśna ķ allri žessari ruglumręšu um verštryggš lįn og afnįm verštryggingar.

Mig hefur lengi langaš til aš blanda mér ķ umręšu um verštryggingu sparifjįr og lįna.  Įstęšan er sś, aš mér hefur fundist umręšan vera į veikum grunni og ekki fjallaš um hvaš tęki viš ef verštryggingu vęri hętt.  Heilu stjórnmįlaflokkarnir hafa įlyktaš um žetta įn žess aš skilgreina nįnar hvernig aš žvķ yrši stašiš.  Margir viršast halda aš greišslubyrši heimilanna myndi stórlękka ef verštrygging lįna yrši  lögš nišur.

 

Grein ķ Morgunblašinu 7. įgśst s.l. eftir Žóru Gušmundsdóttur stjórnarmann ķ Neytendasamtökunum varš til žess aš ég lęt til skarar skrķša.  Ég ętla ekki aš rökręša viš Žóru ķ žessari grein minni, heldur fjalla um mįliš į breišari grunni af reynslu gamals bankamanns. Ég vil žó segja aš grein Žóru lżsir mikilli vankunnįttu į efnahagsmįlum og vantrausti į hagfręšingana, helstu efnahagssérfręšinga landsins.

 

Žaš er talsvert merkilegt aš hugsa til žess, aš sparifjįreigendur hafa aldrei įtt mįlsvara į Ķslandi.  Neytendasamtök, talsmašur neytenda, félagsmįlarįšherrar svo dęmi séu nefnd telja sig alltaf vera talsmenn lįntakenda en aldrei sparifjįreigenda.  Svona hefur žetta alla tķš veriš.  Į įrum įšur žegar vextir voru lögbundnir var žaš glępur aš reyna aš fį sanngjarna vexti fyrir sparifé sitt. „ Okrarar“ voru dęmdir ķ hįar fjįrsektir og litnir hornauga ķ žjóšfélaginu. Ķ augum almennings var žaš miklu verra aš vera okrari heldur en smyglari eša skattsvikari.  Ķ pressunni, sérstaklega ķ žeim blöšum sem kenndu sig viš alžżšuna, virtist vera įlitiš aš žeir sem ęttu féš ķ bönkunum vęru „grósserar“ eša kapķtalistar.  Viš sem unnum ķ bönkunum vissum mętavel aš engum heilvita kapķtalista datt ķ hug aš eiga peninga.  Allir peningar sem žeir eignušust fóru ķ fjįrfestingu og galdurinn var aš steypa sér ķ sem mestar óverštryggšar skuldir og festa žį peninga ķ steinsteypu.  Flestir sparifjįreigendurnir voru fólk sem lifaš hafši erfiša tķma og var aš komast ķ įlnir en treysti sér ekki ķ fjįrfestingar.  Į žessum įrum įtti sér staš grķšarlegur eignatilflutningur frį hinum almenna sparifjįreiganda til žeirra sem sįtu aš kjötkötlunum og gįtu nįš sér ķ lįnsfé.  Žaš var fyrst viš śtgįfu spariskķrteina Rķkissjóšs aš almenningi gafst kostur į aš halda ķ viš veršbólguna og fį sanngjarna įvöxtun į sparifé sitt.  Ķ kjölfariš fengu bankarnir leyfi til aš bjóša verštryggša reikninga og žį jafnframt aš lįna śt į verštryggšum kjörum. Hśsnęšislįn og lķfeyrissjóšslįn voru aš sjįlfsögšu jafnframt bundin verštryggingu.  Žetta varš aušvitaš grķšarlegt įfall fyrir lįntakendur sem nś žurftu aš greiša sannvirši fyrir lįnin sem žeir tóku og ekki bętti śr skįk aš verštrygging launa var felld nišur um lķkt leyti.  Žarna hafši dęmiš snśist viš, en samt var veigamikill munur į.  Veršmęti žeirrar eignar sem keypt var fyrir lįniš hękkaši vęntanlega ķ samręmi viš almennar veršhękkanir  (stundum mun meira).  Bįšir ašilar héldu sķnum eignum.

 

Ķ grein Žóru Gušmundsdóttur sem ég minntist į ķ upphafi telur hśn ešlilegt aš lįnveitandinn beri hluta įhęttunnar viš veršbreytingar.  Žetta er mjög röng hugsun.  Sparifjįreigandi sem vill įvaxta sitt fé įn įhęttu į aš eiga kost į žvķ gegn lįgmarksvöxtum.  Svo eru aftur ašrir sem vilja taka žįtt ķ įhęttunni en žį gegn žvķ aš fį annaš hvort hęrri vexti af sķnu fé eša hluta af hagnašinum ef hann veršur.

 

Alls stašar žar sem efnahagslķf er ešlilegt eru lįnakjör ķ sjįlfu sér verštryggš.  Žaš heitir ekki verštrygging, žaš er reiknaš inn ķ vextina.  Markašurinn gerir žaš sjįlfkrafa.  Žar sem veršbólga er lķtil er oft samiš um fasta vexti til langs tķma en ef veršbólga eykst hękka vextir ešlilega.  Vafalaust veršur vķsitölubindingu lįna hętt į Ķslandi innan langs tķma, en greišslubyrši lįnanna mun ekki hrapa nišur viš žaš.  Eina leišin til žess, er aš nį nišur veršbólgunni. Rétt er aš benda į, aš ķ mikilli veršbólgu hefur vķsitöluįlag į lįn einn stóran kost fyrir lįntakendur.  Veršbęturnar deilast nišur į eftirstöšvarnar ķ staš žess aš vextirnir reiknast oftast aš fullu į gjalddaga.

 

Markmiš mitt meš žessari grein er fyrst og fremst aš benda į aš žaš leysir engan vanda fyrir skuldara aš fella nišur verštryggingu lįna viš žęr ašstęšur sem nś rķkja.  Žaš žarf aš rįšast aš meininu sjįlfu, veršbólgunni.  Ef tekst aš nį henni nįlęgt nśllinu er umręša um veršbętur oršin óžörf.  Ég man vel fyrri veršbólguįr og vona aš allir taki höndum saman um aš forša okkur frį tveggja stafa veršbólgu ķ framtķšinni.  Sem betur fer eru stjórnvöld og ašilar vinnumarkašarins žó oršin žroskašri nś en žį, og munu ekki lįta slķkt óréttlęti eiga sér staš sem žį fékk óįreitt aš ręna fólk eignum sķnum.

 


Hvaš kaus ég ?

Ég fór į kjörstaš žegar kosiš var um endurskošun  stjórnarskrįrinnar.  Ég vildi meš atkvęši mķnu sżna žį skošun mķna aš nśverandi stjórnarskrį  žurfi  aš endurskošast  frį grunni.  En ķ raun var ekki spurt um žaš.

Valkostirnir voru:

 Jį, ég vil aš tillögur stjórnlagarįšs verši lagšar til grundvallar frumvarpi aš nżrri stjórnarskrį.

eša:

Nei, ég vil ekki aš tillögur stjórnlagarįšs verši lagšar til grundvallar frumvarpi aš nżrri stjórnarskrį.

Mér fannst stjórnlagarįš hafa unniš įgęta vinnu og žaš mętti vel hafa žį vinnu til grundvallar, en fyrst og fremst vildi ég aš nż stjórnarskrį Lżšveldisins Ķslands vęri vel unnin en einföld og žannig  gerš aš sem best sįtt nęšist um hana til langrar framtķšar.  Ég setti minn kross žvķ viš  JĮ.

Žegar tališ var upp śr kjörkössunum kom ķ ljós aš żmsir mįtu žennan kross minn į annan veg en ég ętlašist til.  Sumir sögšu aš ég hafi viljaš aš Alžingi breytti sem minnstu, žvķ aš “žjóšin” hafi įkvešiš aš tillögur stjórnlagarįšs verši nż stjórnarskrį meš sem minnstri aškomu Alžingis.

Hefši ég betur kosiš NEI ?  Nei – Žeir sem vilja sem minnstar breytingar į stjórnarskrįnni telja aš öll NEI-in hafi stutt žeirra mįlstaš.  Ekki hefši atkvęši mitt passaš žar.  Hefši ég įtt aš skila aušu ? Eša sitja heima og kjósa ekki ?  Žaš er sama hvaš ég gerši ķ žessari žjóšaratkvęšagreišslu,  atkvęši mitt hefši alltaf veriš tślkaš öšru vķsi en ég ętlašist til.

Nešar į žessum sama kjörsešli var spurt:

 Vilt žś aš ķ nżrri stjórnarskrį verši įkvęši um aš tiltekiš hlutfall kosningarbęrra manna geti krafist žess aš mįl fari ķ žjóšaratkvęšagreišslu?

Žar svaraši ég NEI.  Ég er andvķgur žjóšaratkvęšagreišslum. Ég vil aš viš veljum fólk sem viš treystum til žess aš setja sig inn ķ mįl og taka skynsamlegar įkvaršanir eftir sinni bestu vitund fyrir okkar hönd.

Mér finnst žessi žjóšaratkvęšagreišsla vera skżrt dęmi um hve slķkar atkvęšagreišslur geta veriš villandi og gefiš öflum tękifęri til aš tślka “vilja žjóšarinnar”  mįlstaš sķnum ķ hag.

Ekki alls fyrir löngu var atkvęšagreišsla um Reykjavķkurflugvöll.  Žar var spurt:  Viltu aš flugvöllurinn fari śr Vatnsmżrinni ?  Hvaš įtti ég aš kjósa ķ žeirri skošanakönnun ?   Ég vil aš Vatnsmżrin vęri nżtt til styrkja mišborgarkjarnann.   Įtti ég aš svara ?  En ég vildi alls ekki flytja innanlandsflugiš til Keflavķkur eins og ašstęšur eru ķ dag. Įtti ég aš segja NEI ?  Ég held aš ég hafi ekki haft neinar  forsendur til aš taka afgerandi afstöšu ķ žessu mįli.  Ég vil aš kjörnir fulltrśar okkar vinni svona mįl og finni į žeim lausnir.

 Mér er minnisstętt žegar įkvešiš var aš breyta śr vinstri umferš ķ hęgri į Ķslandi.  Žaš var gķfurleg andstaša gegn žeirri breytingu og eins vķst aš hśn hefši veriš kolfelld ķ žjóšaratkvęšagreišslu, slķk var heiftin.  Sem betur fer settu alžingismenn, kjörnir  fulltrśar  žjóšarinnar,  sig vel inn ķ mįliš og sįu hve naušsynlegt  vęri aš stķga žetta skref į mešan vegakerfi okkar var svo vanžróaš sem žaš var žį.  

Annaš dęmi er ašild aš EES į sķnum tķma. Žar hefši ašild mögulega veriš felld, žó aš flestir telji nś aš žaš hafi veriš happaspor. 

Žvķ mišur er žaš svo aš umfjöllun fjölmišla į žjóšmįlum er įkaflega einsleit og ekki til žess fallin aš gefa almenningi kost į aš meta rök meš og móti. Fólk hefur til dęmis skapaš sér sżn į orsakir hrunsins śtfrį mjög takmörkušum upplżsingum og fjölmišlar hafa lķtiš gert til aš fylla upp ķ žį mynd meš gagnrżninni umfjöllun. Viš slķkar ašstęšur eiga lżšskrumarar opiš tękifęri til aš stżra almenningsįlitinu meš yfirboršskenndum yfirlżsingum.

Umfjöllun um stjórnarskrįrfrumvarpiš undanfarna daga  hefur veriš į mjög mįlefnalegum nótum .  Sérfręšingar hafa komiš meš mjög veigamikil rök um įgalla į frumvarpinu.  Žį er framlag Feneyjarnefndarinnar mikilvęgt og hrósvert aš slķks įlits hafi veriš leitaš.   Feneyjanefndin bendir į “aš samžykkt nżrrar og góšrar stjórnarskrįr į aš byggjast į sem  vķštękastri samstöšu innan samfélagsins og aš vķštęk og efnisleg umręša meš ašild stjórnmįlaafla, félagasamtaka og borgarasamtaka, fręšasamfélagsins og fjölmišla sé mikilvęg forsenda žess aš samžykkja sjįlfbęran texta, sem samfélagiš ķ heild gęti sętt sig viš og sé samkvęmt lżšręšislegum višmišum. Foršast ber of nauman tķmaramma og tķmasetning samžykktar nżrrar stjórnarskrįr ętti aš fara eftir ferlinu ķ umręšunni um hana “ . 

Vonandi  erum viš aš setja okkur stjórnarskrį til langrar  framtķšar og mikiš rķšur į aš til hennar verši vandaš sem kostur er.

Žegar ašeins 7% ašspuršra  landsmanna  treysta Alžingi  er sannarlega gjį milli žings og žjóšar.  En sś gjį veršur ekki brśuš meš žvķ aš fjölga žjóšaratkvęšagreišslum.   Fólkiš sem situr į Alžingi var kosiš meš žjóšaratkvęšagreišslu.  Hvaš brįst ?  Er ekki rétt aš huga aš žvķ ?  Er ekki réttara aš treysta kosningafyrirkomulag  til Alžingis  žannig aš žjóšin treysti žvķ fólki sem hśn kżs ?  Žį veršur ekki um neina gjį aš ręša.


Ķslenska krónan til blessunar eša bölvunar ?


Margir hafa blessaš žaš aš viš skyldum hafa okkar eigin gjaldmišil, krónuna, til žess aš rétta viš śtflutningsatvinnuvegi  okkar eftir bankahruniš mikla.  Og rétt er žaš aš leišrétting gengisins hafši śrslitaįhrif  viš endurreisn žjóšarskśtunnar eftir hruniš.

En ég hef oft undrast hve lķtiš hefur veriš rętt um forsöguna, hlutverk krónunnar ķ žeim miklu ógöngum sem žjóšin lenti ķ.  Gengi krónunnar var kolrangt, allt of hįtt, og ķslensk stjórnvöld réšu žar engu um.  Žaš voru “belgķskir tannlęknar” sem keyptu jöklabréf og mikiš innstreymi erlendra lįna sem réšu genginu.  Śtflutnings- og samkeppnisgreinar ķslenskar voru į heljaržröm vegna rangs gengis.  Fyrirtęki eins og Marel og Promens reyndu svo mikiš sem žau gįtu aš flytja framleišslu sķna til śtlanda til aš standast  samkeppni.

Žaš var ódżrt aš taka erlend lįn og enginn hugsaši um aš gengiš gęti veriš annaš žegar kom aš skuldadögum.  Žaš var mikiš lįn fyrir almenning aš lögfręšingar bankanna skyldu ekki hafa framsżni til aš ganga žannig frį skjölum aš lįntakarnir  tękju lįnin śt ķ erlendum gjaldeyri og aš bankarnir keyptu sķšan  gjaldeyrinn af lįntakanum.  Žį hefšu erlendu lįnin veriš lögleg.

Ég held aš fleiri og fleiri geri sér ljóst aš ķslenska krónan er of lķtil til žess aš hśn geti veriš frjįls gjaldmišill.  Spekślantar hafa ógnaš stęrri myntkerfum.  Ég heyrši alžingismann segja ķ vištali: “Krónan er ķ lagi ef annaš er ķ lagi”, og meinti žį vęntanlega aš meš réttri hagstjórn vęri hęgt aš halda krónunni.  En žaš er žvķ mišur ekki žannig .  Krónan getur ekki veriš frjįls śti į rśmsjó alžjóša fjįrmįla  žar sem grįšugir hįkarlar eru į sveimi.

Nś er žaš žannig aš viš höfum engan valkost ķ brįš annan en aš lifa viš okkar ķslensku krónu, en hśn veršur aš vera undir sterku ašhaldi.  Frjįls getur hśn ekki veriš.


Mįtulegt į ICESAVE kśnnana ?

Margir hęšast aš fólkinu sem lagši inn į Icesave-reikningana og segja aš žaš hafi veriš mįtulegt į žau aš tapa peningunum. Žau hefši įtt aš geta sagt sér žaš sjįlft aš svona hįir vextir gętu ekki stašist. Žarna er talaš eins og um įhęttusöm veršbréfavišskipti hafi veriš aš ręša, en svo er ekki. Śtibś Landsbankans ķ London var sams konar śtibś og į Akureyri og Ķsafirši. Žeir varkįru sem ekki vilja taka įhęttu leggja inn ķ banka og žaš į aš vera nįnast įhęttulaust. Ķslensku bankarnir fengu lķka hęstu einkunn hjį matsfyrirtękjunum fram į sķšasta dag.
Žeir sem kaupa veršbréf eša hlutabréf eru ašvarašir (eša aš minnsta kosti eiga aš vera žaš) aš um įhęttufjįrfestingu sé aš ręša. En ef žś vilt ekki taka įhęttu žį leggur žś peningana ķ banka. Žaš er žvķ mjög ómaklegt aš tala um žį sem settu fé sitt inn į ICESAVE reikningana sem einhverja grįšuga įhęttuspilara. Žaš er ekki hęgt aš įlasa žeim fyrir aš velja banka sem bżšur hęstu įvöxtun į bankareikningi.

Į móti žjóšaratkvęšagreišslum

Ég er andvķgur žjóšaratkvęšagreišslum. Ég vil aš viš veljum fólk sem viš treystum til žess aš setja sig inn ķ mįl og taka skynsamlegar įkvaršanir eftir sinni bestu vitund fyrir okkar hönd. Fyrir žessari skošun hef ég eftirfarandi rök:
ā€¢ Fólk óttast oft róttękar breytingar og finnur sér mótrök sem oft eru léttvęg žegar į reynir. Til dęmis mį nefna žegar įkvešiš var aš breyta śr vinstri ķ hęgri umferš į Ķslandi. Ég er sannfęršur um aš sś breyting hefši veriš kolfelld ķ žjóšaratkvęšagreišslu, sś var heiftin gegn žeirri breytingu. Annaš dęmi er ašild aš EES į sķnum tķma. Žar hefši ašild mögulega veriš felld žó aš flestir telji nś žaš hafa veriš happaspor.
ā€¢ Oft eru spurningar ķ žjóšaratkvęšagreišslum žannig aš erfitt er aš rįša ķ hver vilji kjósenda er. Er nóg aš benda žar į vęntanlega atkvęšagreišslu um stjórnarskrį. Ég vil lįta endurskoša nśverandi stjórnarskrį en ég vil ekki binda hendur Alžingis ķ aš breyta henni žar sem žaš er tališ til bóta. Hvaš į ég aš kjósa ? Og hvernig veršur atkvęši mitt tślkaš af hinum żmsu hópum ?
Ég studdi žaš aš samiš yrši um Icesave en samt greiddi ég atkvęši gegn samningnum af žvķ aš ég vissi aš annar samningur var ķ buršarlišnum. Žetta atkvęši mitt var metiš sem ég vęri andvķgur samningum.
Žegar spurt var: Viltu aš flugvöllurinn fari śr Vatnsmżrinni, svaraši ég Jį. Ég vildi aš flugvöllurinn yrši fluttur śr Vatnsmżrinni og honum fundinn stašur til dęmis į Hólmsheiši en ég vildi alls ekki aš innanlandsflugiš yrši flutt til Keflavķkur. Hvaš įtti ég aš kjósa ķ žeirri skošanakönnun ? Og eru menn vissir um aš réttar įlyktanir hafi veriš dregnar af vilja kjósenda ķ žeirri könnun ?
ā€¢ Žvķ mišur veršur aš segjast aš umfjöllun fjölmišla į žjóšmįlum er įkaflega einsleit og ekki til žess fallin aš gefa almenningi kost į aš meta rök meš og móti. Fólk hefur til dęmis skapaš sér sżn į orsakir hrunsins śtfrį mjög takmörkušum upplżsingum og fjölmišlar hafa lķtiš gert til aš fylla upp ķ žį mynd meš gagnrżninni umfjöllun. Viš slķkar ašstęšur eiga lżšskrumarar opiš tękifęri til aš stżra almenningsįlitinu meš yfirboršskenndum yfirlżsingum.

Aš vera bankamašur

Starfsheitiš bankamašur hefur aš mķnu mati haft nokkuš ašra merkingu heldur en til dęmis žaš aš heita verslunarmašur. Fólk hefur aš sumu leyti gert rķkari kröfur til bankastarfsmanna en til almennra žjónustufyrirtękja. Viš rįšgjöf hefur veriš ętlast til žess aš bankamenn setji jafnvel hagsmuni višskiptavinanna ofar hagsmunum bankans sjįlfs og oft er ętlast til žess aš bankamašurinn hafi vit fyrir višskiptavini sķnum og passi upp į aš hann fari ekki śt ķ einhver ęvintżri sem eru honum ofviša. Žvķ mišur hefur žessi mynd breyst undanfariš og meš žvķ hefur traust almennings til bankanna hruniš žannig aš einungis 7% landsmanna treystir bankanum sķnum. Ég hef ekki tölur frį fyrri įrum, en er viss um aš žį treysti yfirgnęfandi meirihluti landsmanna bankanum sķnum. Ég man žó eftir könnun įriš 2004 žegar įnęgja višskiptavina bankanna męldist 60 og yfir 70%.

Sagt er aš upphaf bankastarfsemi megi rekja til gullsmiša sem fólk treysti til žess aš geyma gull og silfur sem žaš įtti umfram daglegar žarfir. Sķšar fóru menn aš nota kvittanir frį gullsmišnum ķ višskiptum ķ staš žess aš sękja gulliš til gullsmišsins og greiša meš žvķ.
Slķk višskipti byggšust aušvitaš į žvķ aš hinn ašilinn treysti žvķ aš gullsmišurinn vęri įbyggilegur og hęgt vęri aš sękja til hans veršmętin žegar óskaš vęri.

Gullsmiširnir fóru svo aš įvaxta gull og silfursjóšina sem žeir höfšu ķ vörslu sinni og lįna žį gegn vöxtum. Žannig žróašist bankastarfsemi smįtt og smįtt. Kvittanir gullsmišanna nutu žaš mikils trausts aš žęr gengu manna į milli ķ višskiptum ķ staš gulls og silfurs. Sķšan varš varsla sjóša og lįnastarfsemi aš ašalumsvifum margra gullsmiša, smķšavinna žeirra lagšist af og žeir snéru sér alfariš aš bankastarfseminni..

Gullsmišir uršu bankamenn og ašlögušu hegšun sķna aš žeim kröfum sem til žeirra voru geršar. Traust, var grunnurinn sem bankareksturinn byggšist į. Fólk treystir bönkum fyrir fjįrmunum sķnum og treystir žagmęlsku žeirra žvķ aš enginn vill aš upplżsingar um fjįrhagsstöšu žeirra séu bornar į torg. Bankastarfiš hefur allar götur sķšan žróast meš žessi tvö grundvallarhugtök, traust og žagmęlsku, aš leišarljósi. Viš hafa bęst rįšgjöf og ég vil segja umhyggja. Fįir gera sér ljóst hve mikil sįlusorgun getur falist ķ starfi bankamannsins. Fyrir mörgum įrum var ég į nįmskeiši hjį stórum banka ķ Bandarķkjunum. Forstöšumašur nįmskeišsins var fyrrverandi prestur. Hann sagši okkur nemendunum aš ķ bankanum störfušu mjög margir fyrrverandi prestar. Žeir voru aš bera saman bękur sķnar um žaš, hvers vegna žeir hefšu vališ bankastarfiš og kom saman um aš žaš vęri vegna žess hve bankamenn vęru mikiš aš fįst viš persónuleg vandamįl fólks ekki ólķkt preststarfinu.

Ef taka ętti saman žį kosti sem hinn fullkomna bankamann ętti aš prżša, žį vęri žaš aš mķnu mati žannig: Hann į aš vera traustur, žagmęlskur, talnaglöggur, raunsęr, gagnrżninn, prinsippfastur, tillögugóšur og umhyggjusamur um hag višskiptavina sinna.

Ég hóf störf ķ Bśnašarbanka Ķslands įriš 1956. Um lķkt leyti réšist hópur ungs fólks ķ bankann enda talsveršur uppgangur ķ starfsemi Bśnašarbankans į žessum įrum. Žetta unga fólk fékk starfsžjįlfun undir aga eldri kynslóšarinnar sem fyrir var ķ bankanum. Gömlu bankamennirnir innprentušu okkur öguš vinnubrögš meš hagsmuni bankans og višskiptavinarins aš leišarljósi. Sķšar uršu margir śr žessum nżlišahópi buršarįsar ķ yfirmannahópi Bśnašarbankans, allt til žess aš bankinn sameinašist Kaupžingi įriš 2003. Ég starfaši sem bankamašur til įrsins 1977 žegar ég hvarf til annarra starfa ķ 15 įr, kom sķšan aftur til starfa ķ bankanum įriš 1993 og var žar til starfsloka vegna aldurs įriš 2004.

Į įrunum eftir aldamótin gjörbreyttust öll višhorf til bankastarfsemi. Nżtt fólk kom inn, sprenglęrt beint frį prófboršinu og žurfti ekki aš lęra af žeim sem fyrir voru ķ bankanum. Gömlu gildin hopušu fyrir nżjum starfshįttum. Ég held aš žaš hafi ašallega veriš tvennt sem breytti višhorfi starfsfólksins til bankastarfsins. Ķ fyrsta lagi var ašgangur aš fjįrmagni svo aušveldur į alžjóšlegum markaši aš ekki žurfti aš sękjast svo mikiš eftir innlįnsfé į innanlandsmarkaši og ķ öšru lagi byggšist starfiš ķ śtibśunum fyrst og fremst į žvķ aš selja żmsa žjónustužętti bankans og fį bónus fyrir įrangurinn. Žegar bankamašurinn er fyrst og fremst oršinn sölumašur og hefur hag af žvķ aš višskiptavinurinn kaupi sem mest, veršur umhyggjan fyrir višskiptavininum ekki eins afgerandi. Viš gömlu bankamennirnir hvöttum ekki til spįkaupmennsku og viš predikušum aš fólk ętti aldrei aš kaupa hlutabréf į krķt. Hlutabréf eru keypt fyrir peninga sem fólk vill įvaxta til langs tķma, en er jafnframt višbśiš žvķ aš žau lękki ķ verši og geti jafnvel tapast alveg.

Žagmęlska um hagi višskiptavinanna og višskipti žeirra er fyrsta bošorš bankamannsins. Fęstir gera sér grein fyrir žvķ hve mikilvęgt er aš fullkominn trśnašur rķki milli bankamannsins og višskiptavina bankans hvort sem žaš eru einstaklingar eša fyrirtęki. Tengsl bankamannsins eru lķk tengslum kažólsks prest viš sóknarbarn sitt ķ skriftastólnum. Žaš į aš vera óhętt aš segja honum allt įn žess aš žaš fari lengra. Menn žurfa aš geta lagt spil sķn į borš ķ bankanum įn žess aš žurfa aš óttast aš sś vitneskja berist annaš. Lög um bankaleynd eru sett ķ öllum žróušum löndum og ekki aš ófyrirsynju. Reglan hefur alls stašar veriš aš bankastarfsmönnum sé óheimilt aš upplżsa um hagi višskiptavina sinna. Reglur eru aftur misstrangar į milli landa um hvaša upplżsingar bankamönnum ber aš gefa yfirvöldum ef eftir er leitaš. Nś heyrast kröfur mešal almennings um aš afnema beri bankaleynd. Žaš er mjög óraunhęft. Žeir sem žekkja til innviša bankastarfsins vita hve mikilvęgt žaš er, aš gott trśnašarsamband sé į milli višskiptavinarins og bankamannsins. En bankamašurinn veršur aš vera trśnašarins og traustsins veršur bęši gagnvart višskiptavininum og gagnvart yfirvöldum aš hann hvetji ekki til eša stušli aš lögbrotum. Heyrst hafa žęr raddir aš bankaleyndinni sé um aš kenna aš śtlįnamisferliš gat įtt sér staš innan bankanna og nś žurfi allt aš vera uppi į boršinu og bankaleynd aflétt til žess aš slķkt komi ekki fyrir aftur. Žessi hugsun er svo algerlega óraunhęf aš žaš vekur furšu aš hśn skuli sett fram.

Bankastarfsmenn hafa nś glataš oršspori sķnu sem heišarlegir og traustir hagsmunaveršir višskiptavina sinna. Žaš aš einungis 7% ašspuršra beri traust til bankakerfisins eru skelfilegar fréttir ekki ašeins fyrir bankana heldur ķslenskt višskiptalķf ķ heild. Śr žessu veršur aš bęta. Žaš veršur aš byggja upp bankastofnanir sem hafa ašeins žaš hlutverk aš įvaxta fjįrmuni višskiptavina sinna og lįna žį śt ķ skynsamlegar fjįrfestingar og rekstur. Bankastarfsemi ķ sinni hreinustu mynd. Allt brask og spįkaupmennska hverfi ķ annarra hendur. Žaš verša aš vera til bankar žar sem gömlu gildin, traust og trśnašur eru höfš aš leišarljósi. Ķ gegnum aldirnar, gegnum ótrślegar žjóšfélagsbreytingar og byltingar, hafa bankar haldiš uppi starfi į žessum grunni af žvķ aš žjóšfélagiš hafši žörf fyrir žannig žjónustu. Sś žörf er enn fyrir hendi og viš henni žarf aš bregšast žannig aš sįtt sé um. Ég tel žaš hafa veriš mikiš óheillaverk žegar bönkum var leyft aš reka veršbréfavišskipti. Bankar sem bśa yfir innstu trśnašarupplżsingum višskiptavina sinna geta ekki veriš aš versla meš hlutabréf žeirra eša keppinauta žeirra. Žaš er aldrei hęgt aš byggja fullkomlega helda eldveggi į milli bankastarfseminnar og veršbréfavišskiptanna.


Fyrsta fęrsla

Ég er gamall gaur sem ętlar aš reyna aš blogga um įhugamįl mķn.  Óvķst hvernig til tekst.

Fyrsta bloggfęrsla

Žessi fęrsla er bśin til af kerfinu žegar notandi er stofnašur. Henni mį eyša eša breyta aš vild.

Um bloggiš

Gunnar Már Hauksson

Höfundur

Gunnar Már Hauksson
Gunnar Már Hauksson
Gunnar Már er fyrrverandi bankamaður

Bloggvinir

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • ...2008_292

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.8.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 0
  • Frį upphafi: 5

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 0
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband